ką noriu, tą darau
Posted by neziniukas on December 2, 2007
Paskaičiau Žilvino Sadausko straipsnį “Mano gyvenimas ir darau ką noriu“, ir netilpau į komentarą su savo dvigrašiu.
“Mano gyvenimas - ką noriu, tą darau“ - taip ir yra. Kodėl turėtų būti kitaip? Todėl, kad esame sistemos dalis? Nagi nagi… Štai aš žinau esąs kelių sistemų dalimi - visuomenės ir ekosistemos. Dar buvau spaliuku, bet tai jau negalioja - amžius ne tas.
Ir kaip gi visuomenė įtakoja mūsų veiksmų laisvę, tą “ką noriu, tą darau“? Taip, ji (?) nustatė taisykles - visuomenės normas ir pagal jas parašytus įstatymus. Mes jų turime laikytis? O Jūsų kas klausė, kai tos normos kūrėsi ? O gal žinote kas konkrečiai tame dalyvavo? Ne. Vadinasi, tai yra kažkoks minios kūrinys, neturintis autoriaus ir už kurį niekas neatsako. Ir net neaišku, ar tos normos atstovauja daugumos pažiūras.
Iš visuomenės normų gimė įstatymai ir santvarka, kurie mane įkvepia ir kuriais nepaliaujamai “žaviuosi“. Aš ne savo valia esu narys visuomenės, kuri net negina savo narių. Ji net žudyt savo narių NEDRAUDŽIA - įstatymai tik sako. kas bus. jei taip padarysi… Visuomenės kūrinys - valstybė su savo valdymo struktūra - neatitinka mano poreikių. Aš ją mokesčiais maitinu, o ji manęs negina ir kaip nors kitaip neprisideda - už visas jos “paslaugas“ keleriopai sumokėjau aš pats ir mano tėvai. Gimiau be jos, už savo veiksmus atsakysiu pats, ir mirsiu savarankiškai (ar su jos pagalba - kas žino kas toms bitėms į galvą šaus, - gal niekada to sušikto šviesoforo nepastatys, kelios avarijos kasdien - tiesiai po langais ir sorry už nukrypimą).
Taigi aš ją, su visom tvarkom ir normom, vertinu kaip man primestą daiktą. O su supančiais žmonėmis bendraujame pagal savo tėvų ir pačių išsiugdytą moralę, kuri gali su visuomenės normomis ir nesutapti. Ir sentimentų, tuo labiau atsakomybės jai nejaučiu. Visuomenės atžvilgiu man viskas aišku - darau ką noriu, ji ne autoritetas. Ir šitą rašinėlį skaitote Jūs - gyvi individualūs žmonės, o ne kažkokia amorfinė substancija su krokosmečio pažiūrom ir “Marijos žemės“ koncepcija - su ja net diskutuot neišeina.
Ekosistema. Aš atiduodu kas jai priklauso (bent jau tai, ką suvalgau - dar ir perdirbu). Nesu girdėjęs, kad ji prieštarautų mano veiksmų laisvei.
Ir dar. Man atrodo, kad “su savo gyvenimu darau ką noriu“ - tai reiškia “aš prisiimu atsakomybę už savo veiksmus“, ir nesakysiu “visuomenė, sąlygos mano klaidas įtakojo“.
Neteisus?
December 2, 2007 at 8:25 am
Tavo išsakytos mintys artimesnės man, nei Žilvino.
Atrodo, teks rašyti pas save… Ilga kalba… :)
December 2, 2007 at 10:28 am
Kaip ir minėjau, daryti ką nori visada gali bent vieną kartą. Taip, yra daug dalykų, kuriuos gali daryti kaip nori ir kada nori, tačiau yra dar daugiau dalykų, kuriuos padaręs, netektum ankstesnių privilegijų. Man juokinga, kai žmogus sako „mano gyvenimas ir darau ką noriu“. Na, jeigu jis gyventų negyvenamoje saloje ir vienui vienas, tai tada turbūt sutikčiau su tokiu pasakymu, tačiau jeigu kartu gyvena bent vienas žmogus, tai iš karto visa „darau ką noriu“ laisvė yra apribojama. Čia neišvegiamas dalykas.
Tokie prieštaravimai, kad kaip gi kitaip jeigu ne aš pats vienas esu savo gyvenimo valdovas, man labai panašūs į paauglišką maištą. Bet tai tik mano nuomonė ir aš jos niekam neperšu.
December 2, 2007 at 6:13 pm
[...] kitus savo valios raiškos dalykus. Nekomentuosiu – daug įdomiau paskaityti Žilvino straipsnį, atsakymą į jį Nežiniuko tinklaraštyje ir diskusijos tęsinį Scania [...]
December 3, 2007 at 9:11 am
Galbūt. Bet man įdomu, Badai, išgirsti, o ką tau reiškia tos „privilegijos“? Ar tu manai, kad kiekvienas žmogus yra „privilegijų“ tarnas? Ar tu manai, kad kiekvienam tos „privilegijos“ yra tokios pat „privilegijos“, kokias jas suvoki tą, manai, kad jos kiekvienam reiškia tą patį kaip ir tau?
Ir kodėl tu manai, kad darymą to, ką nori, savaime riboja kito buvimas? O gal kaip tik tos laisvės suteikia dar daugiau? Manai, kad vienišas negyvenamoj saloj gyvenantis žmogus turi daugiau laisvės negu gyvenantis, kad ir nedideliame kaimelyje?
Niekada nepagalvoji apie tokią galimybę, kad galbūt taisykles sau esi (visuomenės paskatintas) prisimetęs pats? Niekada nesusimąstai, gal tavo protas yra per tiek metų įpratintas dirbti per daug šabloniškai ir taisyklingai, kad tu net nepajėgi mąstyti iš tikrųjų? Niekada nebendrauji su ikimokyklinio amžiaus vaikais? Neretai iš jų galima išgirsti labiau pritrenkiančių minčių nei iš didžiosios daugumos suaugusiųjų, žmonių, plaukiojančių savų taisyklių marinate. Niekada nekilo įtarimų, kad gal tas racionalumas yra visai neracionalus, o tik išmoktos ore kybančios taisyklės?
Aš nieko neteigiu, aš tik klausiu, nes man įdomu. :)
December 3, 2007 at 9:13 am
P.S. „Kaimelyje“, o ne „mieste“ parašiau tyčia.
December 3, 2007 at 11:11 pm
[...] Comments (RSS) « ką noriu, tą darau [...]