Visuomenė - tai (tik) grandinės
Posted by neziniukas on December 3, 2007
Gali būti tęsinys. Tada pradžia eilės tvarka - Žilvinas Sadauskas, aš ir scania gti…
Aš - ne visuomenė, ir visuomenė - tai ne aš. Mes ne tapatūs, ne lygūs ir ne lygiaverčiai. Tik pasaulis mūsų tas pat. Ji gyvena pagal savo taisykles, o aš - pagal savo sąžinę. Galima priimti jos tvarką ir normas kaip savo, gyventi su “ką žmonės pagalvos?“, galvoti, jog visuomenės normos = tavo moralė ir sąžinė. Bet, pasikeitus visuomenei, ar papuolus į kitą - keisi sąžinę? Ar nuomonės keitimo užteks?
Visuomenę galima tik pripažinti. Ir likti su savo laisve, sąžine ir teise rinktis. Daryt “kaip sako“, ar “kaip noriu“, bukai klausyt “ką sako“ ar galvoti pačiam?. Pastaruoju atveju prisiimi ir Atsakomybę už savo veiksmus, nesvarbu ar jie atitinka visuotines normas ir įstatymus. Atpirkimo ožys irgi yra - tai tu.
Sau tą klausimą išspręndžiau seniai, kai visuomenės interesai susikirto su manaisiais. Sovietmečio armijoje, antraisiais metais, norėdamas naudotis sistemos “privilegijomis“, turėjai brutaliai engti kitus, ir sistema to reikalavo ir skatino. Didžioji dauguma tai priima vos ne su džiaugsmu - privilegijos dalykas malonus, o legalus smurtas kai kam net malonus. Visada gali rinktis – arba priimi tos visuomenės normas, arba lieki su savo sąžine, gal net be privilegijų. Laikinai. Grįžęs namo gali “pamiršti“ tą realybės šou ir savo “žygdarbius“.
Matyt visada patogu ir labai praktiška vadovautis ne savo normomis – tu visada būsi teisus, tu neliksi vienas lauke karys, tavęs nespardys “savi“ vaikinai. O tavo paties pasaulis – juk jo niekas nemato, taigi kam svarbu kad jį mėšlinais batais patryptas…
O iš kur tos visuomenės normos? Man atrodo, kad jos kuriasi kaip ir visuomenės nuomonė - žiniasklaidos darbas keisti “nuomonę“ kaip Windows atnaujinimus - pagal “visuomenės“ poreikį. O žmonės tiesiog priima SKELBIAMAS visuomenės normas ir “visuomenės nuomonę“ kaip savo. Vakar nereikėjo elektrinės - šiandien reikia, vakar norėjom euro - šiandien ne. Vakar pirkom Gripex, ryt - Tripex, čia jau kaip telikas pareklamuos. Parodo “gerų filmų“ - ir siunčiam Youtube kaip kaime žmogus šūdą valgo. Pagalvoju - jei filmų nebūtų, ar žinotų 12 metų pypliai kaip žmogų papjaut - juk net širdies vietos kūne nerastų…
Taip žmogus ir susiurbia “visuomenės nuomonę“, normas, pažiūras ir visa kita - vien dėl to, kad telikui mastymo funkcijas perleido. Valstybei, arba valdžios narkomanams tai būtina, kitaip nesuvaldysi. Ir to negana - reikia, kad vieningi nebūtume. Todėl gatvėje, su kaimynais, darželyje ir baseine mes draugiški ir paslaugūs, visai ne žvėrys. O darbe - “tau dar atlyginimą 50 Lt kelti??? Juk jau 800 Lt gauni!!!“. Taigi visuomenė - su “instaliuojama“ nuomone, visi visiem priešai. Ko daugiau reikia?
Neprisitaikiusiems (suprask - savo galva galvojantiems ir išsišokantiems) - panieka ir “visuomenės moralė“. Moralės, normų ir kitų gėrybių sergėtojams - santykinė ramybė, telikas ir “daug dirbsi, visuomenei naudingas būsi - tavo vaikai užaugę net Prezidentu gali tapti“. O tuo tarpu vaikai gatvėj mafijozus žaidžia, jais tapti norėtų - filme matė.
Turbūt taip ir turi būti - pagal Darviną evoliucija atsirinks geriausiai prisitaikiusius. Būtent juos - jie turi daugiau šansų išlikti. Bet tikėti visuomene, tokiais žmogiukais man neišeina - kurioj pusėj būsi tu, kai pasaulis apsivers?
Gyvenimo dekoracijos - visuomenė, gyvenama vieta, įstatymai ir moralės normos gali kisti, ir labai greitai. Tik mūsų sąžinė yra su mumis. Todėl ir sakau - darau, ką noriu, tai mano gyvenimas. Su dekoracijomis tenka žaisti, dažnai nusileisti, kartais net apgauti. Tačiau, nors ir tektų nugarą lenkti (katės viduj nagais drasko) - bent jau žinai, kad kito kelio neradai.
Darau kaip noriu - rizikinga. Vaikams nereik sakyti, kaip su degtukais žaisti – santvarka, visuomenė, tauta - galingi dariniai, suvėžins ir nepastebės. Kad liksi nesuprastas, balta varna, “vasaros nematęs“ - garantuoju, žinau žmonių net grotas mačiusių. Tokiam labiau pasiseks, jei tyla bus draugas. Jei žmogus, pabandę suprasti tave, o ne atitikimą “žmogaus“ klišei - tau sekasi, (Teleloto jau nebepirk) - į tą patį medį žaibas dukart netrenkia.
Ir turiu aš viltį, kad yra tokių, kur “dėjo“ ant visų normų ir visuomenių, tačiau turi pakankamai proto dvigubą žaidimą žaisti - visuomenė laiminga, o darau ką noriu. Lenkiu galvą - jie turi šansą Darvinu pasinaudoti.
P.S. Man nesvarbu, ar Tau tai patiko, - tai tik “ką žmonės pasakys“. Gal todėl man tas pat, kiek Jūsų tai skaito ir/ar prenumeruoja. Jei atrodo, kad tai “paaugliškas maištas“ - gal būt, bet greičiau anomalija (man 38).
December 4, 2007 at 5:53 am
Anarchistinis straipsnis. Perskaičius šį įrašą atrodo, kad autorius yra sociopatas ir/arba turi labai karčios visuomeninės patirties. Bet, kolega, aš norėčiau paklausti, kur kreiptumeisi, jeigu tau lūžtų koja, ar ne į ligoninę? Kur eitum, jeigu tavo namus apiplėštų arba pagrobtų tavo vaiką, ar ne į policiją? Kur išleisi savo vaikus mokslintis, ar ne į mokyklą? O tai ne visuomeninės įstaigos/organizacijos? Taip, pripažįstu, kad mūsų visuomenė nėra tobula, tačiau ji juk dabar labai jauna ir vos prieš keliolika metų nusimetusi sovietinį jungą, kurio reliktas jaučiamas ligi šiol. Kaip suprantu, pats turi labai daug ką prisiminti iš „anų laikų“. Aš kadangi jau beveik nepriklausomybės vaikas, tai man tokių neigiamų asociacijų su visuomene nekyla, todėl ir manau, kad Lietuvoje visuomenė taps brandi tik tada, kai joje lyderiauti pradės laisvieji Lietuviai, o ne sovietmečio „pirdylos“.
December 4, 2007 at 7:10 am
Ačiū, Žilvinai už komentarą.
Dėl sociopato - manau kad tai ne epitetas, o tu ne psichiatras, tiesa? Karti patirtis - ne kartesnė nei kitų, bet greičiau tai tik sava aplinkos analizė ir interpretacija.
Del lūžusių kojų - ar tikrai manai, kad ligoninė yra visuomenės dovana? Tai kodėl polikninika be sodros pažymėjimo nepriima? Kodėl iš “visuomeninės“ sveikatos apsaugos gaunu dažniausiai medicininius “perliukus“, tačiau reikalas kitas, kai privačiai su gydytoju “tariesi“?. Ir dar - AŠ NUSIPERKU mediciną, policiją ir mokyklą, o ne visuomenė man DUODA. Tu tikrai tiki, kad policija ras iš namų pavogtą turtą? Manojo jau ieško 7 metus. Na, vistiek gražinai žmogui viltį :)
Visuomenė yra jauna? Man tai naujiena. Na nebent jei su santvarka 1991ais buvo pakeista ir žmonių samonė (“upgrade in media style“). Tada taip - jauna…
Ir neigiamų asociacijų su visuomene kyla - gal ja žavėtis yra kuo? Papasakok apie ją ką nors gero, be “Vilnius - kultūra besidomintis…“ (tuo pat metu patartina “Klausimėlį“ žiūrėti). Man tiesiog gaila, kad yra būtent taip - kad, gavę laisvę galvoti, ją tuoj pat atiduodame “visuomenei“ ir minios instinktams, priimam jos šablonus ir nežagsim.
Įdomu, kas tavo manymu yra “brandi visuomenė“? Kur tokia yra?
“Pirdylos“. Sutinku su tavimi. Bet yra ir jaunesnių, ar ne sovietmečio - jie kuo nors geresni?
December 4, 2007 at 7:11 am
Ačiū, Žilvinai už komentarą.
Dėl sociopato - manau kad tai ne epitetas, o tu ne psichiatras, tiesa? Karti patirtis - ne kartesnė nei kitų, bet greičiau tai tik sava aplinkos analizė ir interpretacija.
Del lūžusių kojų - ar tikrai manai, kad ligoninė yra visuomenės dovana? Tai kodėl polikninika be sodros pažymėjimo nepriima? Kodėl iš “visuomeninės“ sveikatos apsaugos gaunu dažniausiai medicininius “perliukus“, tačiau reikalas kitas, kai privačiai su gydytoju “tariesi“?. Ir dar - AŠ NUSIPERKU mediciną, policiją ir mokyklą, o ne visuomenė man DUODA. Tu tikrai tiki, kad policija ras iš namų pavogtą turtą? Manojo jau ieško 7 metus. Na, vistiek gražinai žmogui viltį :)
Visuomenė yra jauna? Man tai naujiena. Na nebent jei su santvarka 1991ais buvo pakeista ir žmonių samonė (“upgrade in media style“). Tada taip - jauna…
Ir neigiamų asociacijų su visuomene kyla - gal ja žavėtis yra kuo? Papasakok apie ją ką nors gero, be “Vilnius - kultūra besidomintis…“ (tuo pat metu patartina “Klausimėlį“ žiūrėti). Man tiesiog gaila, kad yra būtent taip - kad, gavę laisvę galvoti, ją tuoj pat atiduodame “visuomenei“ ir minios instinktams, priimam jos šablonus ir nežagsim.
Įdomu, kas tavo manymu yra “brandi visuomenė“? Kur tokia yra?
“Pirdylos“. Sutinku su tavimi. Bet yra ir jaunesnių, ar ne sovietmečio - jie kuo nors geresni? Dar nelyderiauja?
December 4, 2007 at 7:19 am
Kiekvienam savo :). Gaila, bet neturiu laiko „flameinti“, nes mokslai ir darbai už gerklės laiko. O diskusija čia tai ojojoj galėtų būti :)
December 4, 2007 at 7:32 am
Va va. Ačių už diskusiją. Žilvinai :)
December 4, 2007 at 8:36 am
Ačiū rašoma su „ū“. Critical error.
December 4, 2007 at 3:58 pm
Viską aprašei tiksliai. Tai yra diagnozė. O kur gydymo būdas? Ne visuomenės - tos nepagydysim :) Kaip išlikti pačiam žmogumi per daug neminant pažiūrų? Manau įmanoma išlikti savimi ir be kovos.
Sovietmečiu kariuomenėje mes dūchų neengėm, tiesiog uždarėm visas privilegijas. Čia tiesiog sėkmė, dalinyje buvo žiauriu būdu vedamas ,,ustavas”, ir diedovščina pasikeitė…
December 11, 2007 at 3:06 pm
Scania - manau yra būdas - tai žiūrovo, režisieriaus ir aktoriaus vaidmenys viename asmenyje. Bet man tai - aukštasis pilotažas, perdaug įsijautus galima pamesti save kelyje. Realiai tokių žmonių nemačiau, apie kelis esu skaitęs, ir kelis įtariu - tik jie neišsiduoda…
December 11, 2007 at 5:15 pm
Ir aš manau, kad yra būdas :)Ir žinau, kad ir tu turi :) Tik va žodžiais apsakyt neišeis. Nors šita tema labai įdomi, bet nedaug teko diskutuot. Daugelis paprastų dalykų pasidaro sudėtingi, kai prireikia užrašyt.
February 14, 2008 at 7:38 am
Kaip išlikęs sovietmečio pirdyla galiu konstatuoti, kad sovietmečiu kažkokia tvarka buvo iš baimės. Bijojome, kad kažkas gali kažką pasakyti, ar net blogai pagalvoti. Todėl visi stengėsi elgtis taip, kad aplinkiniams net blogų minčių nekiltų. Laikėmės rašytų ir nerašytų įstatymų, galiojo kažkokios tarpusavio bendravimo normos. Dabar gi demokratija. Galiu mesti šiukšles į mišką, galiu rytiniuose kamščiuose važiuoti nesilaikydamas jokių taisyklių, galiu myžti ant tvoros netgi šeimininkui žiūrint, na ir dar daug ką galiu. Kas man gali ką padaryti? Taigi demokratija. Į snukį duoti negalima - tada jau “nukentėjęs” kreipsis į teisėsaugą ir “kaltininkas” bus nubaustas visu įstatymo griežtumu. Niekam neįdomu kodėl tai įvyko. Pamates myžantį ant tvoros, metantį miške šiukšles, pažeidinėjantį eismo taisykles gali skambinti į policijas kiek nori - visiem dzin. Netgi apvogtas, ar į snukį gavęs, negali būti tikras, kad kažkas tave apgins. Visi chamai, piktadariai žno, kad kol policija sureaguos, jau jų pedos bus ataušę. Kas gali būti įsitikinęs, kad iš medikų gausi kvalifikuotą pagalbą? Dabar aplinkui vien netikėliai - pilnos gatvės, pilnas televizorius. Todėl ir gavosi tokia iškreipta visuomenė. Ko gali tikėtis jei televizoriuje viešai galima apspjaudyti prezidentą. Nieko švento nebeliko.