Tokių žirgų dar nemačiau!

Vingio parke vyksta Pasaulio Konkūrų taurės varžybos. Vyks ir sekmadienį, matyt apsilankysiu :) Patiko – fantastiškai gražūs žirgai. Ir laimėjo lietuvaitė. Kelios akimirkos (paspaudus pele, matysite didesnį vaizdą):

Pasaulinė diktatūra – planas

Tarkim norėčiau įvesti pasaulinę diktatūrą – ką daryčiau? Užduotis – aiški, kaip aišku ir tai, kad anksčiau naudotos priemonės neveiks.

Iškart atmetame karinius veiksmus teritorijų kontrolei, kaip ir kitas “pasaulinės revoliucijos“ pagundas – pasaulis per daug integruotas ekonomiškai, ir per daug susiskaldęs tikėjimais, kultūromis bei išsivystymo lygiu. Viskas turi būti elementaru :)

Ilgai galvojęs (kas man nebūdinga) nusprendžiu, kad vienintelis galimas variantas – galimybė kontroliuoti atskirai kiekvieną žmogų. Kaip tai padaryti? Besijuokiantys surimtėja:

1. Pasaulio girnos tepamos pinigais. Jie, žinoma, laimės nesukuria, bet į ją mes ir nesikėsinsime. O štai laisvės jie suteikia. Kol žmonės turi  galiojančių pinigų – tol turi laisvę jais disponuoti (naudotis). Neturi galimybės jais naudotis – esi apverktinoje padėtyje. Taigi kontroliuodamas žmogaus pinigus, beveik kontroliuoji žmogų. Kaip tai padaryti? Elementaru – kontroliuojame bankus ir panaikiname grynuosius pinigus. Galima ir palaipsniui – įvedame elektronines atsiskaitymo korteles pradžiai. Atsiskaitymas tik kortele arba internetu, ir viskas per žmogaus sąskaitą, kuri gali būti bet kada užblokuota banko.

2. Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę – pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.

Šioje vietoje verta pasakyti, kad abu punktai gali būti realizuoti drauge – atsiskaitymo kortelę paverčiame RFID lustu ir įdedame į mobilų telefoną. Tada jis tampa tiek atsiskaitymo kortele, tiek asmens tapatybės įrodymu, tiek ryšio priemone. Nauda akivaizdi – skaitytuvus įrengs visi prekybos centrai, viešojo transporto priemonės ir t.t. Informacija suplauks į bankus, kurių kontrolė reikalinga 1-am punktui įgyvendinti.

3. Totalinis informacijos valdymas. Žmonės, negalėdami laisvai burtis (žr. 2 punktą) bei keistis informacija – diktatūrai nebepavojingi. Ką darome? Sekti visą informacijos srautą (telefono pokalbiai, internetas) yra labai sudėtinga ir labai brangu, tačiau to ir nereikia. Nereikia sekti pastoviai, užtenka turėti priėjimą prie ankstesnės žmogaus komunikacijos. Ir tikrinti periodiškai, arba reikalui esant. Tarkim visi pokalbiai įrašomi ir laiškai, dokumentai ir t.t. – prieinami bet kuriuo metu. Ir nėra problemos. O prieiti prie informacijos geriausia tada, kai informacija saugoma ne pas žmogų, o nutolusiuose serveriuose. Pavyzdžiui visas el. paštas – Google serveriuose (Gmail). Taigi – keliame viską į tinklą. Beje, keliam taip, kad tai būtų labai patogu (nemokamas saugojimas, apsauga nuo dingimo, virusų ir pan.) ir daroma savanoriškai, kad niekas nieko neįtartų.

Kai visas pasidaro labai patogu ir akivaizdu, gaminame kompiuterius, kurie neturi savo OS, neturi savo kieto disko ar ko nors kito informacijai saugoti. Toliau – naikiname galimybę vartotojui ištrinti informaciją. Tai nebūtina daryti akivaizdžiai – tiesiog “ištrintą“ informaciją kaupiam atskirai, tikrinam pirmoje eilėje.

4. Esant neramumams (o jų galime tikėtis!) logiška būtų visiškai apriboti judėjimo laisvę. Kaip galima tai realizuoti? Taip, tai protingo namo koncepcija. Telieka paprastas spynas pakeisti elektroninėmis bei priešgaisrinės saugos taisyklėse numatyti jų nuotolinio valdymo galimybę. Esant neramumams Vilniuje, mes tiesiog blokuojam visas gyventojų mokėjimo korteles, ryšius ir… užrakiname visas duris :))) (Velniai rautų, aš jau linksminuosi!)

5. Be jokios abejonės, nepaklusniuosius reikia bausti… Ir bausmės neišvengiamybė turi būti šimtaprocentinė. Tai gan lengvai įgyvendinama sveikatos apsaugos priemonėmis. Esate girdėję apie idėją implantuoti po oda čipus (taip, tuos kurie jau yra dulkės dydžio). Jie padėtų taikiais tikslais – tarkim atveža jus į ligoninę, o prie durų jūsų medicininę kortelę nuskaito įėjimo durys, gydytojai viską žino. Be to, tas čipas galėtų atlikti ir 1-o punkto funkcijas, taip pat jis galėtų turėti ir fizinio poveikio galimybę – pavyzdžiui išskirti nuskausminamųjų, migdomųjų ar net paralyžuojančiųjų dozę… Užteks, tai yra silpnasis plano taškas…

Taigi, ką turime įvykdžius kompleksinį veiksmų planą?

Galimybę kontroliuoti žmogų, žmonių grupę, regioną ir… pasaulį. Scena totalinei diktatūrai paruošta.

P.S.

1) prašau, – nebandykite to daryti namuose be specialistų priežiūros. Geriausiai tiktų vaistininkas.
2) suprantu, kad pranokau pats save
3) nesu paranojikas, tačiau technologijos vystymesi matau ir neigiamų galimybių.
4) galbūt esu paranojikas, todėl raminamųjų injekcija bei keli pagiriamieji žodžiai įkvėptų sekančiam rašinėliui laisva tema.

Sėkmės visiems, ypač Tau!

OLPC Lietuvai – bus? reikia? neįdomu?

Apie OLPC (One Laptop Per Child) jau nemažai rašyta (rasti galima tiesiog Google, arba čia, lietuviškai – elektronika.lt). Kaip suprantu, nemažai šalių jau užsakinėja kompiuterius vaikams, pvz Kolumbija užsako 65.000, Peru projektas apima 260.000 kompiuterių, Peru jau gauna ir t.t.

LR Vyriausybės 2004-2008 metų programoje nemažai šnekama apie kompiuterinio raštingumo kėlimą, klasių įrengimą ir t.t., tačiau apie šį projektią nieko nėra – programa tai 2004-2008 metų, ir ruošiant programą OLPC tiesiog dar nebuvo.

Įdomu – ar yra kas nors planuojama Lietuvoje? O gal tereikia palaukti naujos 2009-2100 m. programos, nes be programos tai niekaip nieko nebus? Bet… – laikas eina, jau pasiruošus projektas gali būti jau pasibaigęs, o laptopai – graži praeitis. Ir programų sulietuvinimui tikrai reiks ne vienerių metų, taigi  projektas vėlgi spės “praeiti pro šalį“…

Na gerai. Nežinau kaip yr, ir panikuoju :) Taigi pasakykit kas nors, kad kas nors daroma, arba kad nereikia pirmokėliam kompiuterių (Peru kaime jų reikia labiau), arba kad idėja niekam tikusi, arba mes turim geresnį planą….  Ir man bus ramu. Ačiū!

Labas. Tu žmogus?

“Labas, tu žmogus?“. Būtent tokiu ar panašiu sveikinimu pasitiksim naują pažįstamą. Nežinau, kodėl, bet mūsų Tolimųjų rytų technologijos genijai nepaliaujamai kuria įvairius robotus, o robotas, panašus į žmogų – matyt jų svajonė ir būsimas kūrybos triumfas. Jau antrąkart internete susiduriu su moterimi-androidu. Pirmąjį mačiau technologijos.lt, o štai ir antrasis:

Nežinau kodėl, tačiau nenorėčiau matyti dirbtinų žmonių tarkim, parduotuvėse, bilietų kasose ir panašiai. Išvis nenorėčiau su jais turėti nieko bendro, nesvarbu kokie pažangūs jie taptų ateityje. Man geriau būtų tiesiog pardavimo automatai ir tiek, jokio panašumo į žmogų.

Antra vertus gamintojai aiškiai siekia sukurti kažką, kas imituotų, o vėliau gal ir pakeistų pilnai sekso partnerį… Aš neturiu nieko prieš pripučiamas lėles ir man tikrai netrukdys, jei kas turės androidus, nieko labai bloga tame nematau. Bet, ko bijau labiausiai, – matyt juos teks sutikti ir kitose sferose, net neklausiant ar man tai  patinka, ar ne…

Frankfurte mačiau šokančius dirbtinius Kalėdų Senius. Negaliu paaiškinti, kodėl man tai nepatinka. Gal todėl, kad aiškiai matosi, kad jie netikri? Jei negalėčiau atskirti tokio androido nuo žmogaus – gal būt viskas būtų kitaip? Aplink nemažai dirbtinų augalų, gėlių – neatskirti nuo tikrų. Ir nieko… O jums?

Muzika ausims = muzika akims?

Atradęs watch-movies.net, pasinėriau į nematytų filmų peržiūrą. Bežiūrint Bourne trilogiją (The Bourne Identity,  The Bourne Supremacy, The Bourne Ultimatum), parsisiunčiau muzikinį takelį.

Ir štai čia – ups! naujiena! Beklausant supratau, kad muzika specialiai kurta filmui, matyt net atskiroms scenoms.  Įdomu tai, kad be vaizdo nesiklauso visiškai – nėra temos vientisumo, nuoseklumo, pati muzika – tiesiog jokia, na gal kelios vietos…

Išvada – muzika filmui kuriama ne taip, kaip muzika klausymui. Matyt yra net kompozitoriai, kurie specializuojasi filmų muzikoje. Turėtų būti įdomūs žmonės, gebantys “girdėti“ veiksmo scenas, ir jiems “užvilkti garsą“…

Be muzikinės “palydos“ filmo scenos taptų ne tokios įdomios… tarkim scenos, kur muzika tarsi “įkūnija“ įtampą, laukimą. Arba liūdesį, džiaugsmą ir kt…

Na toliau galima vystyti temą laisvai – jei jau be muzikos veiksmas tampa nebe toks įdomus, gal galima situaciją “apversti“ ir sukurti muziką, kurios pagalba darbas  prie konvejerio taptų bent jau nenuobodus??? Arba įgarsinti bet ką, tarkim mano rytmetį – muzika apvilktų tą kavos puodelį, rytinius “kamščius“ ir gyvenimo šurmulį… Būtų įdomu išgirsti savo dienos muzikinį “vaizdą“…

Nesuvokiu, kaip tai daroma, bet tai netrukdo mėgautis, tiesa? :)

Foto šaltinis

Vasara, vasara

Saulė pakyla, ir žmonėms būna šilta, šilta…. Spustelkit pele, pamatysit didesnį vaizdą :)

Foto – mano, taigi nuorodos nebus :)

Verslo idėja…

Čia duonos gaminiai tokie Tailande.
Turbūt geras biznis – pirkčiau drauge su tailandiečiu, kad išmest kuo greičiau.
Keisti žmonės…

Daugiau foto, detalių  – čia.

Semantiniai daigai

Kaip žinia, internetas be paieškos – tai tarsi milijonai knygų, suverstų į krūvą, kitaip sakant – jokios naudos. Informacijos paieška, analizė bei interpretacija – tai funkcijos, kurių kokybė gali “apversti pasaulį“. Ir vienas tokių reiškinių – semantinis tinklas, apie kurį rašiau “Interneto ateitis – Semantinis tinklas“.

Šiandien yra ta linksma diena, kai sužinojau, kad nuo teorijos ir kol kas nepanaudojamų dalykų, Semantinis tinklas jau žengia pirmus žingsnius arčiau mūsų – vartotojų. Tai – Powerset projektas, kuris startavo šį pirmadienį, gegužės 12 d.

Tai projektas, nuo pat pirmų valandų sulaukęs didelio susidomėjimo ir diskusijų – ar jis konkuruos su google, kas pirmas jį “suvalgys“ ir t.t. Taigi – kas tai?

Nepasakant nieko, tai Powerset yra paieškos sistema, kuri “patogiau“ ieško informacijos wikipedijoje ir freebase duomenų bazėse.

Tačiau skirtumas yra – ši paieška ieško informacijos ne tik antraštėse ir pagal raktinius žodžius, tačiau taip pat pagal teksto kontekstą. Geriausiai tai iliustruoti pavyzdžiu. Wikipedijoje užklausus “Lithuania“ – viskas tvarkoje, NATO – taip pat gauname ko prašom. Bet į užklausą “Lithuania and NATO“ – nieko negauname. Power set užklausoje atsiranda papildomi loginės reikšmės “joined“ (įstojo) bei „reflected“ (išreiškė? atspindėjo?) – ir turime stojimo į NATO datą ir kitą informaciją . Ir įdomiausia, kad galima rašyti ne tik tikslias sąvokas, bet ir panašias, kaip pvz vietoj „Vytautas burned castles“ tinka ir „ Lithuanians destroyed (ar demolished) castles ir pan. Taigi – sistema naudojasi kontekstu ir kitais semantikos elementais.

Taip pat yra labai patogu ieškoti pačiame wikipedijos straipsnyje – dešinėje pusėje pateikiama nemažai loginių teiginių, pagal kuriuos paieška tampa daug greitesnė.

Kol kas šis projektas apima nors ir didžiules, bet tik dvi duomenų bazes – Wikipedia ir Freebase. Todėl negalima tikėtis, kad elementari užklausa duos daugiau ir tikslesnių atsakymų nei google. Tačiau įrašius “Lithuanians burned castles“ – google atsiliko :)) Taip pat su lietuvių kalba ne kas.

Taigi – semantiniai daigai jau kalasi, lauksim naujų :)

Mokomės vogti

Esu lengvai šokiruotas – lietuviškame portale radau straipsnį, kuriame pasakojama, kad internete parduodami vogti bankų sąskaitų duomenys, kad juos galima nusipirkti ir t.t.

Visa tai dar nieko, įdomumas – toliau. Kitas lietuviškas tinklaraštis mielai tą straipsnį atkartoja, o komentare jau galima rasti nuorodą internete, kur tokius duomenis galima nusiprikti.

Bingo – pagaliau ir vagysčių verslas eina į mases! belieka duomenų prekeivius skelbti 188 ir panašiose tarnybose, gal būt tikslinga skelbti jų reklamą televizijoje ir kitur…. Tereikia fantazijos, ir galima būtų įvesti kategoriją “vogti automobiliai“ autoplius.lt ir t.t.

P.S. specialiai neminiu pavadinimų, ir nepateikiu nuorodų – teneįsižeidžia minėtas portalas ir tinklaraštis. Žinoma, norintys ir be manęs tai gali lengvai rasti.