Pasaulinė diktatūra – 3. Ką daryt?

Tęsinys. Pradžia čia ir čia.

Jei teisingai viską supratau, iki momento, kada jau nieko nebebus galima pakeisti, dar liko – 20-30 metų. Tačiau nemaža plano dalis veikia jau dabar, arba pradės veikti jau labai greitai. Ką galima padaryti?

Pirmiausia žmonės turi galvoti savo galva, ne televizoriumi. Ir suprasti, kad jiems meluojama, meluojama visais įmanomais būdais. Kodėl bandome rinkti “gerus“ atstovus į valdžią, o turime ką turime? Kodėl gydytojai gauna atlygį už sergančius žmones ir ligonių tauta jiems labai tiktų? Kodėl valstybė, turinti policiją, karines pajėgas negali išgaudyti ir pasodinti kelių šimtų skustagalvių, kurie vadinami “nusikalstamumu“? Kodėl mums plaunamos smegenys televizijos pagalba? Kodėl rodo smurtą ir žudyti pradeda vaikai, kurie kitu atveju net nežinotų, kur randasi širdis? Alkoholis, tabakas, narkotikai mus žudo, valgom š… – nieko negalima padaryti? Kas pavertė mus nepakančiais kitoms tautoms, nors jų mes net nematėm? Kodėl didžiulė valstybė, iš kosmoso matanti vinis žolėje, NERANDA/neieško teroristo Nr.1? Kodėl didžiulė valstybė “nenugali“ net akmens amžiaus tautelės? Ir dar šimtai kitų kodėl, kur logikos trūkumas bado akis…

Žmonių kurstymo, bauginimo ir pavergimo planai yra galimi tik tada, kai apie juos žmonės nežino. Tik nežinia gali mus paversti vykdytojais. Pvz. jei žinotum, kad paskolą tau duoda 40-čiai metų tik tam, kad iš jos neišsikapstytum tu ir tavo vaikai? Galvoji, kad išsimokėsi, o kažkas jau žino, kad po 10-ties metų ir kelių pasaulinių aferų tai nebebus įmanoma net teoriškai? Ar imtum paskolą? Arba – ar pritartum visom kovos prieš terorizmą nesamonėms žinodamas, kad terorizmo tai nėra? Ar sutiktum tuo tikslu visur ir visada nešiotis pasą? Kai aerouoste atsiprašant genitalijas minko ir sako, kad teroristo ieško – ar galvotum, kad to tikrai reikia, nes TERORIZMAS….

Taigi ką daryti?

- skleisti informaciją visais įmanomais būdais. Turit tinklaraštį? Rašykit apie tai. Įdėkit nuorodą į tą patį “Zeitgeist“. Gal ir ne visi faktai jame yra korektiškai interpretuoti, tačiau esmės tai nekeičia. Įrašykit tą filmą į CD, duokit draugams ir bet kam, kas smegenis laisvas dar turi.

- mažiau žiūrėti televizorių, filtruoti informaciją. Nežiūrint viso smurto, politinių pasakų ir muilo operų, lieka daugiau vietos tikrai svarbiai informacijai.

- suprasti, kad bet koks tarptautinis konfliktas – tai tik konfliktas tarp valdančiųjų klikų, su žmonėmis tai neturi nieko bendro. Ir su tikraisiais valstybių interesais – taip pat. Jau seniai aišku, kad tautoms prekiauti verta labiau, nei kariauti. Tautoms, bet ne tiems, kas iš to pinigus gauna.

- suprasti, kad internetas yra bene vienintelė likusi laisva informacijos priemonė. Jokiu būdu neleisti jo filtruoti ar kaip kitaip riboti priėjimą. Jau yra norų “kovai su terorizmu“ pasitelkti interneto skanavimą ir kontrolę…. Šioje vietoje labai svarbus atviras kodas. Jei Microsoft, Google ar dar kam nors pavyktų išstumt iš rinkos atviro kodo serverių, pašto ir kitas programas – galas laisvam keitimuisi informacija… Internetas taptų dar viena kvailinimo priemone.

Priešintis visiems dalykams, kurie dengiami “technologijos pasiekimais“, bet gali būti naudojami žmonių laisvei apriboti. Dabar tai yra:

- asmens dokumentai su RFID žymekliais (tagais). Apie tai jau kalbama, JAV to jau reikalauja. Neimkim tokio, net jei tai būtų (o ir bus!) vairuotojo pažymėjimas.

- matyt greitai atsiras (jau yra!) implantuojami mikročipai – labai naudingi, juose bus net asmens medicininiai duomenys! Jų negalima turėti. Pakabukas su kraujo grupe ir alergija vaistams – tai bene viskas, ko tikrai gali prireikti greitosios pagalbos mašinoje.

- negali būti net minties kad būtų panaikinti grynieji pinigai. Todėl atsiskaitinėti reikia grynaisiais, ne kortelėmis. Atsiskaitymas kortelėmis tik padeda sekti jūsų asmeninius įpročius, buvimo vietą ir t.t. Sekti galima ir kitais būdais, pvz mobilus telefonas puikus informatorius, bet… Kortelę užblokuoti galima, grynųjų – ne. Kai visi naudosis kortelėmis, visiems atrodys, kad grynų kaip ir nebereikia…

- bankams sunkiau manipuliuot mūsų pinigais, jei jų ten nėra. Beje, ar yra koks nors lietuvių bankas? be Lietuvos Banko? Nelaikyti pinigų banke sekasi vis sunkiau – mokėjimai už komunalinius ir t.t. yra patogu. Bet pirkti maistą ir pan – geriau grynais.

- priešintis Euro įvedimui. Gal kas žino Europos šalį, kuriai kas nors pagerėjo nuo jo????

- nebalsuoti internetu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Kažkur rašiau, kodėl balsuoti visai nėra prasmės, nes nėra tos galimybės, kad mano išrinktieji vykdys žmonių valią, tačiau… jei balsuojat, tik ne internetu/mobiliu ar pan,., jei tokia galimybė bus

- asmeninės informacijos nelaikyti kažkur tinkle. Kai tokie Google docs taps net labai patogiais ir “saugiais“ – nelaikyti ten jokių savo dokumentų. Jau geriau jie dingsta, nei kada nors juos jums tiesiog padarys “neprieinamais“.

Tiek žinių.

xXx

tarpas

Paskaitau pats ką parašiau ir suprantu, kad tai primena pamišėlio užrašus. Kažkuriuo metu, kai mozaika pradėjo dėliotis į bendrą vaizdą aš supratau, kad labiausiai norėčiau tai pamiršti. Apie tai nešneka žinių laidose, apie tai nebūna skrajučių pašto dėžutėje… Pamiršk, pamiršk, to nėra ir nebuvo… Čiūčia liūlia mik vaikeli….

Man pradeda aiškėti, kas atsitiko su Kenedžiais, užtenka paklausyti JFK kalbų… “Zeitgeist“ aiškiai pasako, kas atsitinka tiems, kas žino per daug ir įvardija tai, ką žino. Suprantu ir matau, kad “dalykai vyksta“ ir Lietuvoje, o rodo ir rašo tik tai, ką reikia… Ir taip ir bus, viską reikia suprasti ir sukramtyti pačiam, nes malta mėsa – tai jau nebe mėsa, tik jos kvapas su priedais…

Norėčiau, kad visa tai būtų netiesa… Tačiau labai jau daug faktų, kurie rodo, kad viskas yra būtent taip, kaip ir rašau. Ir kuo toliau – tuo daugiau. Ir nėra nieko, kas sakytų, kad yra kitaip, arba kad to negali būti… Jei tai ne tiesa, tai kas tada yra tiesa? Kad esam laisvi, nepriklausomi, išsilavinę, sveiki, kažkam įdomūs? Tik va piktos jėgos (musulmonai?) kažkokius terorizmus, ekonomines krizes daro, su kuo efektyviai kovoja visa demokratinė (?) visuomenė? Ir viskas vystosi, viskas tik į gerą (bus naujų žaislų, didesni televizoriai)? Čiūčia liūlia visa tai…

tarpas

Pasaulinė diktatūra – 2

Tęsinys. Pradžia – Pasaulinė diktatūra-planas

Pirmasis įrašas šia tema buvo parašytas remiantis mano paties pastebėjimais. Pati Pasaulinės diktatūros idėja atrodė labai jau fantastiška – pasaulis toks įvairialypis ir susiskaldęs, kad sunku patikėti tokia galimybe.

Tačiau… dėkui Martynui, pažiūrėjau “Zeitgeist“ (filmas anglų k., tačiau galima žiūrėti su rusiškais subtitrais), America: Freedom to Fascism, pabraidžiojau internetu… Kaip nebūtų gaila, kliedžiu ne aš vienas, mano teorija yra visai ne mano, ir tai, kad:

Diktatūra jau yra. Ji vystosi į pasaulinę. Pagal seniai sukurtą scenarijų

Netgi aišku, kas yra vykdytojai. Tai – tarptautinis bankininkų kartelis, manipuliuojantis vyriausybėmis, karine pramone ir t.t.. Kas užsakovas? Gal tie patys bankininkai? Masonai? Nežinau.

1. Kad laikui bėgant neturėsime grynų pinigų, tik “elektroninius“ – manau tai ir taip aišku. Verta paminėti tai, kad pirmiausia reikia valdyti valstybes bei jų pinigus – kaip suprantu, tai jau beveik padaryta (žr. Zeitgeist 2 -3  dalis). Be to – nepatogu valdyti žmonių pinigus, kai yra labai daug pinigų spausdinimo mašinų – daug valiutų reiškia daug bankų ir daug vargo. Jų skaičių reikia mažinti apjungimo būdu. Kas realiai ir vyksta (euras, matyt bus ir amerikos bei azijos bendros valiutos). Tuo labiau, kad jungiant valiutas, galima išmesti papildomus pinigų kiekius, kas greičiausiai ir buvo padaryta su euru – nereikia pasakoti, kad kainų padidėjimas įvyko dėl nepaaiškinamų priežasčių ar dėl administravimo problemų.

2. << Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę – pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.>> Pataikiau, kaip pirštu į dangų – JAV gegužės mėnesį įvedė naują ID kortelę, kuri turi RFID. Tiesa kelios valstijos tam nepritaria, tačiau… Žinoma, tai tik “žmonių saugumui“ bei “kovai su terorizmu“. žr čia, čia ir t.t.

5. Čipų idėja. Žmonių žymėjimas prasidėjo! Vėlgi “žmonių saugumui“ užtikrinti – “Rhode Island mokyklos apygarda pranešė paruošusios programą, pagal kurią ruošiamasi sekti mokinių judėjimą pasinaudojant RFID mikroschemomis, įsiūtomis į jų kuprines.“ Šaltinis. Ką gi, kuprines galima pamesti. Tačiau pratintis prie čipų galima ir taip…

be viso to, maniškis planas turėtų būti papildytas taip:

6. Žmonėms turi atrodyti, kad jie valdo valstybę, tačiau kam tai? Reikia pakeisti dabartinę balsavimo sistemą į balsavimą elektroniniu būdu. Ką tai duoda? Galimybę falsifikuoti rezultatus visaip, kaip norima. Popieriniai biuleteniai yra saugomi, skaičiavimo klaidos, padirbti parašai ar kitokios apgavystės gali būti atskleistos. Balsavimas elektroniniu būdu reiškia, kad bus naudojamos kompiuterinės programos, kurių kodas nebus viešai prieinamas bei patikrinti rezultatus nebus įmanoma. Taigi – rezultatus galima koreguoti be jokio pavojaus atskleisti apgavystę. Ir tai jau vyksta…

7. Žmonės neturi galvoti apie savo ateitį, neturi žinoti, kas vyksta užkulisiuose. Tam reikalinga valdyti informacijos priemones. Gal todėl turime tiek daug muilo operų, kvailių šou ir visokio kitokio gėrio? Ir pasaulį matome televizijos akimis, ne savo. O galvojame savo smegenimis?

Ką gi, žiaurokai skamba, bet atrodo sėkmingai judame ten, kur tapsime vergais, kaip gyvuliukai sužymėtais… Tiesa vadinsimės modernia visuomene, kur žmogus yra saugus, ramus ir laimingas… Judėsim ten, kur galima, darysim tai, ką reikia. Įdomu kada tai bus? Dar įdomiau – kaip galime to išvengti? Kelias mintis jau turiu…

Pasaulinė diktatūra – planas

Tarkim norėčiau įvesti pasaulinę diktatūrą – ką daryčiau? Užduotis – aiški, kaip aišku ir tai, kad anksčiau naudotos priemonės neveiks.

Iškart atmetame karinius veiksmus teritorijų kontrolei, kaip ir kitas “pasaulinės revoliucijos“ pagundas – pasaulis per daug integruotas ekonomiškai, ir per daug susiskaldęs tikėjimais, kultūromis bei išsivystymo lygiu. Viskas turi būti elementaru :)

Ilgai galvojęs (kas man nebūdinga) nusprendžiu, kad vienintelis galimas variantas – galimybė kontroliuoti atskirai kiekvieną žmogų. Kaip tai padaryti? Besijuokiantys surimtėja:

1. Pasaulio girnos tepamos pinigais. Jie, žinoma, laimės nesukuria, bet į ją mes ir nesikėsinsime. O štai laisvės jie suteikia. Kol žmonės turi  galiojančių pinigų – tol turi laisvę jais disponuoti (naudotis). Neturi galimybės jais naudotis – esi apverktinoje padėtyje. Taigi kontroliuodamas žmogaus pinigus, beveik kontroliuoji žmogų. Kaip tai padaryti? Elementaru – kontroliuojame bankus ir panaikiname grynuosius pinigus. Galima ir palaipsniui – įvedame elektronines atsiskaitymo korteles pradžiai. Atsiskaitymas tik kortele arba internetu, ir viskas per žmogaus sąskaitą, kuri gali būti bet kada užblokuota banko.

2. Nekontroliuojant žmogaus judėjimo, nekontroliuojame žmogaus. Taigi įvedame judėjimo kontrolę – pradžiai užteks to, kad asmens dokumentai turi būti prie žmogaus. O į dokumentą (pavyzdžiui pasą ar vairuotojo pažymėjimą) galima įdėti RFID žymeklį. Belieka įrengti pakankamą kiekį skaitytuvų, ir mes pilnai kontroliuojame žmogaus judėjimą.

Šioje vietoje verta pasakyti, kad abu punktai gali būti realizuoti drauge – atsiskaitymo kortelę paverčiame RFID lustu ir įdedame į mobilų telefoną. Tada jis tampa tiek atsiskaitymo kortele, tiek asmens tapatybės įrodymu, tiek ryšio priemone. Nauda akivaizdi – skaitytuvus įrengs visi prekybos centrai, viešojo transporto priemonės ir t.t. Informacija suplauks į bankus, kurių kontrolė reikalinga 1-am punktui įgyvendinti.

3. Totalinis informacijos valdymas. Žmonės, negalėdami laisvai burtis (žr. 2 punktą) bei keistis informacija – diktatūrai nebepavojingi. Ką darome? Sekti visą informacijos srautą (telefono pokalbiai, internetas) yra labai sudėtinga ir labai brangu, tačiau to ir nereikia. Nereikia sekti pastoviai, užtenka turėti priėjimą prie ankstesnės žmogaus komunikacijos. Ir tikrinti periodiškai, arba reikalui esant. Tarkim visi pokalbiai įrašomi ir laiškai, dokumentai ir t.t. – prieinami bet kuriuo metu. Ir nėra problemos. O prieiti prie informacijos geriausia tada, kai informacija saugoma ne pas žmogų, o nutolusiuose serveriuose. Pavyzdžiui visas el. paštas – Google serveriuose (Gmail). Taigi – keliame viską į tinklą. Beje, keliam taip, kad tai būtų labai patogu (nemokamas saugojimas, apsauga nuo dingimo, virusų ir pan.) ir daroma savanoriškai, kad niekas nieko neįtartų.

Kai visas pasidaro labai patogu ir akivaizdu, gaminame kompiuterius, kurie neturi savo OS, neturi savo kieto disko ar ko nors kito informacijai saugoti. Toliau – naikiname galimybę vartotojui ištrinti informaciją. Tai nebūtina daryti akivaizdžiai – tiesiog “ištrintą“ informaciją kaupiam atskirai, tikrinam pirmoje eilėje.

4. Esant neramumams (o jų galime tikėtis!) logiška būtų visiškai apriboti judėjimo laisvę. Kaip galima tai realizuoti? Taip, tai protingo namo koncepcija. Telieka paprastas spynas pakeisti elektroninėmis bei priešgaisrinės saugos taisyklėse numatyti jų nuotolinio valdymo galimybę. Esant neramumams Vilniuje, mes tiesiog blokuojam visas gyventojų mokėjimo korteles, ryšius ir… užrakiname visas duris :))) (Velniai rautų, aš jau linksminuosi!)

5. Be jokios abejonės, nepaklusniuosius reikia bausti… Ir bausmės neišvengiamybė turi būti šimtaprocentinė. Tai gan lengvai įgyvendinama sveikatos apsaugos priemonėmis. Esate girdėję apie idėją implantuoti po oda čipus (taip, tuos kurie jau yra dulkės dydžio). Jie padėtų taikiais tikslais – tarkim atveža jus į ligoninę, o prie durų jūsų medicininę kortelę nuskaito įėjimo durys, gydytojai viską žino. Be to, tas čipas galėtų atlikti ir 1-o punkto funkcijas, taip pat jis galėtų turėti ir fizinio poveikio galimybę – pavyzdžiui išskirti nuskausminamųjų, migdomųjų ar net paralyžuojančiųjų dozę… Užteks, tai yra silpnasis plano taškas…

Taigi, ką turime įvykdžius kompleksinį veiksmų planą?

Galimybę kontroliuoti žmogų, žmonių grupę, regioną ir… pasaulį. Scena totalinei diktatūrai paruošta.

P.S.

1) prašau, – nebandykite to daryti namuose be specialistų priežiūros. Geriausiai tiktų vaistininkas.
2) suprantu, kad pranokau pats save
3) nesu paranojikas, tačiau technologijos vystymesi matau ir neigiamų galimybių.
4) galbūt esu paranojikas, todėl raminamųjų injekcija bei keli pagiriamieji žodžiai įkvėptų sekančiam rašinėliui laisva tema.

Sėkmės visiems, ypač Tau!

Labas. Tu žmogus?

“Labas, tu žmogus?“. Būtent tokiu ar panašiu sveikinimu pasitiksim naują pažįstamą. Nežinau, kodėl, bet mūsų Tolimųjų rytų technologijos genijai nepaliaujamai kuria įvairius robotus, o robotas, panašus į žmogų – matyt jų svajonė ir būsimas kūrybos triumfas. Jau antrąkart internete susiduriu su moterimi-androidu. Pirmąjį mačiau technologijos.lt, o štai ir antrasis:

Nežinau kodėl, tačiau nenorėčiau matyti dirbtinų žmonių tarkim, parduotuvėse, bilietų kasose ir panašiai. Išvis nenorėčiau su jais turėti nieko bendro, nesvarbu kokie pažangūs jie taptų ateityje. Man geriau būtų tiesiog pardavimo automatai ir tiek, jokio panašumo į žmogų.

Antra vertus gamintojai aiškiai siekia sukurti kažką, kas imituotų, o vėliau gal ir pakeistų pilnai sekso partnerį… Aš neturiu nieko prieš pripučiamas lėles ir man tikrai netrukdys, jei kas turės androidus, nieko labai bloga tame nematau. Bet, ko bijau labiausiai, – matyt juos teks sutikti ir kitose sferose, net neklausiant ar man tai  patinka, ar ne…

Frankfurte mačiau šokančius dirbtinius Kalėdų Senius. Negaliu paaiškinti, kodėl man tai nepatinka. Gal todėl, kad aiškiai matosi, kad jie netikri? Jei negalėčiau atskirti tokio androido nuo žmogaus – gal būt viskas būtų kitaip? Aplink nemažai dirbtinų augalų, gėlių – neatskirti nuo tikrų. Ir nieko… O jums?

Semantiniai daigai

Kaip žinia, internetas be paieškos – tai tarsi milijonai knygų, suverstų į krūvą, kitaip sakant – jokios naudos. Informacijos paieška, analizė bei interpretacija – tai funkcijos, kurių kokybė gali “apversti pasaulį“. Ir vienas tokių reiškinių – semantinis tinklas, apie kurį rašiau “Interneto ateitis – Semantinis tinklas“.

Šiandien yra ta linksma diena, kai sužinojau, kad nuo teorijos ir kol kas nepanaudojamų dalykų, Semantinis tinklas jau žengia pirmus žingsnius arčiau mūsų – vartotojų. Tai – Powerset projektas, kuris startavo šį pirmadienį, gegužės 12 d.

Tai projektas, nuo pat pirmų valandų sulaukęs didelio susidomėjimo ir diskusijų – ar jis konkuruos su google, kas pirmas jį “suvalgys“ ir t.t. Taigi – kas tai?

Nepasakant nieko, tai Powerset yra paieškos sistema, kuri “patogiau“ ieško informacijos wikipedijoje ir freebase duomenų bazėse.

Tačiau skirtumas yra – ši paieška ieško informacijos ne tik antraštėse ir pagal raktinius žodžius, tačiau taip pat pagal teksto kontekstą. Geriausiai tai iliustruoti pavyzdžiu. Wikipedijoje užklausus “Lithuania“ – viskas tvarkoje, NATO – taip pat gauname ko prašom. Bet į užklausą “Lithuania and NATO“ – nieko negauname. Power set užklausoje atsiranda papildomi loginės reikšmės “joined“ (įstojo) bei „reflected“ (išreiškė? atspindėjo?) – ir turime stojimo į NATO datą ir kitą informaciją . Ir įdomiausia, kad galima rašyti ne tik tikslias sąvokas, bet ir panašias, kaip pvz vietoj „Vytautas burned castles“ tinka ir „ Lithuanians destroyed (ar demolished) castles ir pan. Taigi – sistema naudojasi kontekstu ir kitais semantikos elementais.

Taip pat yra labai patogu ieškoti pačiame wikipedijos straipsnyje – dešinėje pusėje pateikiama nemažai loginių teiginių, pagal kuriuos paieška tampa daug greitesnė.

Kol kas šis projektas apima nors ir didžiules, bet tik dvi duomenų bazes – Wikipedia ir Freebase. Todėl negalima tikėtis, kad elementari užklausa duos daugiau ir tikslesnių atsakymų nei google. Tačiau įrašius “Lithuanians burned castles“ – google atsiliko :)) Taip pat su lietuvių kalba ne kas.

Taigi – semantiniai daigai jau kalasi, lauksim naujų :)

Ateitis be laiko

Jei būčiau Dievas, “Čili“ palikčiau dėl dviejų dalykų: sumuštinių ir… leidinuko “Cukrus“. Tenepyksta “Čili“, bet čia jos reklamos laikas baigiasi.
Ir perskaičiau tame leidinyje, kad ateityje labai daug kas bus nemokama, – kaip nemokama televizija, radijas, laikraštis, programos ir dešros kasnelis Maximoje. O toliau – maistas, transportas, būstas…
Visa tai būtų aišku ir teisinga, bet ekonomikos be jokio vertės mato niekaip neįsivaizdavau. O štai čia jie ir drėbtelėjo – už viską mokėsime… savo laiku. Arba pinigais, kurie, dėl nemokamų alternatyvų bus dar brangesni.
Nori skambint (nemokamai)- klausyk reklamos.
Nustėrau. Jei viskas taip ir bus (tuo net neabejoju), vargu ar man patiks klausytis reklamos skambinant draugui, žiūrinėti įklotus prieš įsijungiant teliką ar užvedant mašiną. Aš nenoriu nešioti rūbų su reklama, nors ir Mickey Mouse nupieštas būtų… Mane jau dabar reklama purto.
Alternatyva yra – būk turtingas, viską pirksi už šlamančius. Ir laiko turės tik turtingi, visi kiti bus užsiėmę, tipo “netrukdyk, reklamą žiūriu, kitaip be vakarienės liksiu“.
Nevalgysiu tada “Čilėj“ sumuštinių, nors ir nemokamai būtų. SUSTOK, akimirka, nes tuoj tavęs neliks.

Interneto ateitis – Semantinis tinklas

Kaip žinome, pasauliniame tinkle (www) yra begalė internetinių svetainių. Š.m. vasario mėnesį Netcraft Web Server Survey užfiksavo 108,810,358 “gyvų” svetainių, arba daugiau nei 29 milijardai (!) puslapių. O kiek dar informacijos yra įvairiose duomenų bazėse, kituose tinkluose? Daug, labai daug informacijos nėra užfiksuojama paieškos sistemų.

Atrodytų, tokioje galybėje informacijos turėtume rasti viską. Na, beveik viską. Tačiau – nerandame. Paieškos sistemoje įvedus “surask artimiausią vaikų gydytoją, kuris galėtų priimti rytoj 10-12 val”, arba “koks mano grupioko, kuris dabar dirba Klaipėdoje buhalteriu, adresas ar telefonas?”. Atspėjote – rezultato nebus. Nors visa informacija gali būti internete – gydytojų sąrašai, kontaktai, darbo laikas, klinikų adresai, universitetų studentų duomenų bazės, Sodra ir t.t. Kodėl neranda?

Priežastis interneto paradokse – tinklas padarytas kompiuteriais, bet skaitomas žmogaus. Nors kompiuteriai yra centrinė ašis interneto kūrime ir jo palaikyme, tačiau patys jie negali “suprasti” visos šios informacijos, negali skaityti, suprasti loginio ryšio ir padaryti išvadų.Dabartiniame tinkle žmogus turi kurti duomenų bazes, tinklo turinį. Jis pats turi rinkti bei interpretuoti informaciją iš atskirų puslapių po dalelę reikiamos informacijos, ją grupuoti ir daryti išvadas.

Semantinis tinklas – sekanti interneto evoliucijos stadija, – šiuos klausimus turėtų išspręsti. Prie esamos informacijos bus pridėta galybė sąvokų “žymių” – metaduomenų, kurie bus suprantami kompiuterinėms programoms. Interneto puslapiuose jie neieškos paveikslėlių, aprašymų ir viso kito, ko ieškome mes, jiems įdomu tik metaduomenys – duomenys apie kitus duomenis, kurių mes nematysime. Žinoma, nuo to kompiuteriai netaps “protingais”, tačiau turės priemones informacijai surasti, lyginti bei interpretuoti. Tai bus tinklas, skirtas ne tik žmonėms, bet ir kompiuterinėms programoms, galinčioms manipuliuoti informacija. Vizualiai jis neturėtų keistis – surinkę savo mėgstamo puslapio adresą, matysime tą patį, nors puslapio kode jau bus informacija, suprantama įvairiems įrenginiams. Perfrazuojant Timą Berners-Lee, interneto World Wide Web išradėją (ačiū Grim), šie įrankiai padės “didžiulę knygą” (dabartinis internetas) paversti į didžiulę duomenų bazę.

Tikroji Semantinio tinklo galia bus realizuota, sukūrus tinklo Agentus – programas, surenkančias informaciją iš daugelio šaltinių, ją apdorojančias ir pateikiančias išvadas kitoms programoms. Toks agentas, jums skaudant galvą, galėtų pats surasti reikiamą gydytoją, susisiekti su jo Agentu, užsirašyti į priėmimą, o gal net gauti receptą ir užsakyti vaistus, suorganizuoti jų pristatymą, perkelti Jūsų planuotą susitikimą ir su dalyvių Agentais suderinti naują laiką.

Arba duosime užduotį savo Agentui – “iškepti vištą su slyvomis dviem asmenims”. Jis greitai tinkle sužinos Jūsų viryklės modelį, tinkle ras receptus ir reikiamas viryklės funkcijas. Bet gausite pastabą – Jūsų šaldytuve nėra slyvų. Ir galimus veiksmus – reik užsakyti arba nupirkti – štai aplinkinėse parduotuvėse yra slyvų. Taip pat pateiks galimus variantus (žinoma kad iliustruotus) bei užsakymą produktams, instrukcijas, veiksmų seką. Šiuo atveju Agentas tuzine informacijos šaltinių turi atsirinkti reikalingą informaciją, ją interpretuoti ir panaudoti.

Kad žmonių kalba pateiktas tekstas turėtų prasmę ir kompiuterinėms programoms, dabartinė puslapių informacija turėtų būti susisteminta, t.y. “sužymėta” nuorodomis į Ontologijos duomenų bazes, turinčias tam tikros srities savokų visumos specifikacijas, loginių ryšų bibliotekas ir pan.. Agentas, radęs žodį “kepti”, tinkle greitai rastų puslapį, kur žodis “kepti” nukreipia į Ontologijos serverį “Maistas”, kur yra gamyba, receptai, nuoroda į serverį “Prekyba” ir t.t. Sužinotų, kad reikia vietos tinkle rasti įrenginį, siūlantį funkciją “kepimas”. Kad slyva – maisto produktas, parduodamas maisto prekių parduotuvėje (ieškok “maisto parduotuvė”), kad Pašilaičiuose jam tinka parduotuvės, esančios Laisvės prospekte, Ukmergės g ir kt., “pasitartų” su parduotuvių Agentais, kurie “apie slyvas žino geriau” ir gamintoju, kuris “pagimdė viryklę”

O toliau – dar geriau… Semantinis tinklas išeina iš virtualios aplinkos į mūsų fizinį pasaulį. Juk metaduomenys, nuorodos gali nukreipti bet kur, tame tarpe ir į įrenginius, siūlančius savo paslaugas. Todėl agentas gali žinoti, kad, suskambus telefonui, jis turi įsakyti visiems įrenginiams, turintiems funkciją “garsas”, nutildyti garsą. Arba, užrakinus duris, reikia išjungti įrenginius su paslauga “šviesa, apšvietimas”. Štai ir protingo namo koncepcija.

Pabaigai galima pasakyti, kad Semantinis tinklas prisidės prie žmonijos pažinimo evoliucijos, atsivers sunkiai suvokiami informacijos klodai. Bus daug paprasčiau ne tik rasti informaciją bei ją apdoroti, bet ir naudotis kitų žmonių pasiekimais, nedubliuoti vieni kitų darbo.

Šaltiniai:
Semantic web – pdf
How Stuff works
foto

Regresas? Kaip čia pasakius. O kas toliau?

Citata iš kaip sugauti vienaragį:
“XXI amžius. Progreso amžius? Man panašiau į kapitalinį regresą. Toks vaizdas, kad civilizacijos pasiekimų ir laimėjimų kreivė leidžiasi žemyn.”

Mano ekonominis išsilavinimas duoda tik vieną šio “regreso” priežastį, kuri susijusi su pinigų ir kokybės dilema- už pinigus galima gauti visus žmogaus sukurtus produktus, tame tarpe ir kokybę, kuri yra produkto atributas. Tačiau ar tikrai yra taip?

Anksčiau namus statydavo tam, kad juose gyventi. Dabar – tam, kad parduoti. Jaučiamas kokybės skirtumas. O jei statytų kad gyventi – nepirktume, nes per brangu, tiesa? Tiesa.
Girdėjau gal tikrą, o gal ir ne visai, istoriją apie japonų skalbimo mašinų gamintoją, kuris bankrutavo dėl linksmos priežasties – jų mašinos negesdavo. Visai. Ir antrą kart jų niekas nepirko, ir niekas netaisė. Gamintojas neturėjo antrinio pirkimo, negyveno iš serviso. Todėl ir “pasimirė”. O gamintų pigias ir nelabai patvarias – klestėtų.

Taigi – svarbu tikslas, reikia rinktis vieną iš dviejų:
- ar darome/kuriame daiktus/produktus sau, kad naudotume?
- ar viską darome pardavimui

Automatizacija, rinkos globalizavimas ir kiti ekonominiai reiškiniai mus verčia viską daryti tik pardavimui. Todėl ir tenkinamės produktais, kurie iškart buvo gaminami pardavimui, t.y. “gamink pigiai, parduok pigiau nei konkurentas”.

Tai nėra regresas, tai – santvarkos esminės savybės.

Santvarka “šlubuoja” ne tik ūkinėje veikloje, prekių bei vertybių skirstyme ir t.t.
Medicina. Kuo daugiau sergame, tuo daugiau reikia gydytojų, tuo daugiau jie gauna pinigų. Ar galime tikėtis geros medicinos? ne. O štai Kinijoje, berods Konfucijaus laikais (čia galiu ir grybauti) kaimo gydytojas gaudavo atlyginimą (tipo abonento) iš visų sveikų kaimo žmonių. Susirgai – nemoki gydytojui. Kuo mažiau žmonių serga, tuo geriau gyvena gydytojas. O mes rezultate girdime apie rytų medicinos stebuklus ir maitiname gydymo sistemą savo negalavimais.

Tas pat su policija. Vienas policininkas pasakojo, kad didelių pastangų dėka pavyko sumažinti nusikalstamumo lygį viename rajono miestelyje. Ką Jūs galvojate – teko mažinti etatus. Taigi policijai reikia kriminalinių elementų ir t.t. , kitaip jie liks be darbo. O mes norime sumažinti nusikalstamumą, korupciją ir t.t.

Kas bus toliau?
Manau kad “progresas” bėgėsis toliau, o mes stengsimės nuo jo pabėgti. Gyvenimą vis labiau apraizgys įvairiausia įranga (juk jau dabar daug kas dirbti negali be kompiuterių, bendrauti be telefonų ir t.t.), vis “paprasčiau” susigaudyti kas tikra, o kas virtualu. Turiu sąvoką – virtualus draugas (!), finale visai susipainiosiu. Virtualių pasaulių vis daugėja, o mes vis labiau ilgimės paprastumo. Tai akivaizdu – pažvelkit į “kaimo” tipo maitinimo įstaigas – juk tai aiški nostalgija.
Ateity mūsų organai taps plastikiniais, elektroniniais, smegenys be priedų tiks nebent poilsiui. O mes pereisime į sekantį žmogaus raidos etapą. Tikiuosi, kad dar ne mes….

O regresą matome mes, ir tai neaišku – ar pasaulis regresuoja, ar mes “atsiliekame”.