Interneto ateitis - Semantinis tinklas

Kaip žinome, pasauliniame tinkle (www) yra begalė internetinių svetainių. Š.m. vasario mėnesį Netcraft Web Server Survey užfiksavo 108,810,358 “gyvų” svetainių, arba daugiau nei 29 milijardai (!) puslapių. O kiek dar informacijos yra įvairiose duomenų bazėse, kituose tinkluose? Daug, labai daug informacijos nėra užfiksuojama paieškos sistemų.

Atrodytų, tokioje galybėje informacijos turėtume rasti viską. Na, beveik viską. Tačiau - nerandame. Paieškos sistemoje įvedus “surask artimiausią vaikų gydytoją, kuris galėtų priimti rytoj 10-12 val”, arba “koks mano grupioko, kuris dabar dirba Klaipėdoje buhalteriu, adresas ar telefonas?”. Atspėjote - rezultato nebus. Nors visa informacija gali būti internete - gydytojų sąrašai, kontaktai, darbo laikas, klinikų adresai, universitetų studentų duomenų bazės, Sodra ir t.t. Kodėl neranda?

Priežastis interneto paradokse - tinklas padarytas kompiuteriais, bet skaitomas žmogaus. Nors kompiuteriai yra centrinė ašis interneto kūrime ir jo palaikyme, tačiau patys jie negali “suprasti” visos šios informacijos, negali skaityti, suprasti loginio ryšio ir padaryti išvadų.Dabartiniame tinkle žmogus turi kurti duomenų bazes, tinklo turinį. Jis pats turi rinkti bei interpretuoti informaciją iš atskirų puslapių po dalelę reikiamos informacijos, ją grupuoti ir daryti išvadas.

Semantinis tinklas - sekanti interneto evoliucijos stadija, - šiuos klausimus turėtų išspręsti. Prie esamos informacijos bus pridėta galybė sąvokų “žymių” - metaduomenų, kurie bus suprantami kompiuterinėms programoms. Interneto puslapiuose jie neieškos paveikslėlių, aprašymų ir viso kito, ko ieškome mes, jiems įdomu tik metaduomenys - duomenys apie kitus duomenis, kurių mes nematysime. Žinoma, nuo to kompiuteriai netaps “protingais”, tačiau turės priemones informacijai surasti, lyginti bei interpretuoti. Tai bus tinklas, skirtas ne tik žmonėms, bet ir kompiuterinėms programoms, galinčioms manipuliuoti informacija. Vizualiai jis neturėtų keistis - surinkę savo mėgstamo puslapio adresą, matysime tą patį, nors puslapio kode jau bus informacija, suprantama įvairiems įrenginiams. Perfrazuojant Timą Berners-Lee, interneto World Wide Web išradėją (ačiū Grim), šie įrankiai padės “didžiulę knygą” (dabartinis internetas) paversti į didžiulę duomenų bazę.

Tikroji Semantinio tinklo galia bus realizuota, sukūrus tinklo Agentus - programas, surenkančias informaciją iš daugelio šaltinių, ją apdorojančias ir pateikiančias išvadas kitoms programoms. Toks agentas, jums skaudant galvą, galėtų pats surasti reikiamą gydytoją, susisiekti su jo Agentu, užsirašyti į priėmimą, o gal net gauti receptą ir užsakyti vaistus, suorganizuoti jų pristatymą, perkelti Jūsų planuotą susitikimą ir su dalyvių Agentais suderinti naują laiką.

Arba duosime užduotį savo Agentui - “iškepti vištą su slyvomis dviem asmenims”. Jis greitai tinkle sužinos Jūsų viryklės modelį, tinkle ras receptus ir reikiamas viryklės funkcijas. Bet gausite pastabą - Jūsų šaldytuve nėra slyvų. Ir galimus veiksmus - reik užsakyti arba nupirkti - štai aplinkinėse parduotuvėse yra slyvų. Taip pat pateiks galimus variantus (žinoma kad iliustruotus) bei užsakymą produktams, instrukcijas, veiksmų seką. Šiuo atveju Agentas tuzine informacijos šaltinių turi atsirinkti reikalingą informaciją, ją interpretuoti ir panaudoti.

Kad žmonių kalba pateiktas tekstas turėtų prasmę ir kompiuterinėms programoms, dabartinė puslapių informacija turėtų būti susisteminta, t.y. “sužymėta” nuorodomis į Ontologijos duomenų bazes, turinčias tam tikros srities savokų visumos specifikacijas, loginių ryšų bibliotekas ir pan.. Agentas, radęs žodį “kepti”, tinkle greitai rastų puslapį, kur žodis “kepti” nukreipia į Ontologijos serverį “Maistas”, kur yra gamyba, receptai, nuoroda į serverį “Prekyba” ir t.t. Sužinotų, kad reikia vietos tinkle rasti įrenginį, siūlantį funkciją “kepimas”. Kad slyva - maisto produktas, parduodamas maisto prekių parduotuvėje (ieškok “maisto parduotuvė”), kad Pašilaičiuose jam tinka parduotuvės, esančios Laisvės prospekte, Ukmergės g ir kt., “pasitartų” su parduotuvių Agentais, kurie “apie slyvas žino geriau” ir gamintoju, kuris “pagimdė viryklę”

O toliau - dar geriau… Semantinis tinklas išeina iš virtualios aplinkos į mūsų fizinį pasaulį. Juk metaduomenys, nuorodos gali nukreipti bet kur, tame tarpe ir į įrenginius, siūlančius savo paslaugas. Todėl agentas gali žinoti, kad, suskambus telefonui, jis turi įsakyti visiems įrenginiams, turintiems funkciją “garsas”, nutildyti garsą. Arba, užrakinus duris, reikia išjungti įrenginius su paslauga “šviesa, apšvietimas”. Štai ir protingo namo koncepcija.

Pabaigai galima pasakyti, kad Semantinis tinklas prisidės prie žmonijos pažinimo evoliucijos, atsivers sunkiai suvokiami informacijos klodai. Bus daug paprasčiau ne tik rasti informaciją bei ją apdoroti, bet ir naudotis kitų žmonių pasiekimais, nedubliuoti vieni kitų darbo.

Šaltiniai:
Semantic web - pdf
How Stuff works
foto

Regresas? Kaip čia pasakius. O kas toliau?

Citata iš kaip sugauti vienaragį:
“XXI amžius. Progreso amžius? Man panašiau į kapitalinį regresą. Toks vaizdas, kad civilizacijos pasiekimų ir laimėjimų kreivė leidžiasi žemyn.”

Mano ekonominis išsilavinimas duoda tik vieną šio “regreso” priežastį, kuri susijusi su pinigų ir kokybės dilema- už pinigus galima gauti visus žmogaus sukurtus produktus, tame tarpe ir kokybę, kuri yra produkto atributas. Tačiau ar tikrai yra taip?

Anksčiau namus statydavo tam, kad juose gyventi. Dabar - tam, kad parduoti. Jaučiamas kokybės skirtumas. O jei statytų kad gyventi - nepirktume, nes per brangu, tiesa? Tiesa.
Girdėjau gal tikrą, o gal ir ne visai, istoriją apie japonų skalbimo mašinų gamintoją, kuris bankrutavo dėl linksmos priežasties - jų mašinos negesdavo. Visai. Ir antrą kart jų niekas nepirko, ir niekas netaisė. Gamintojas neturėjo antrinio pirkimo, negyveno iš serviso. Todėl ir “pasimirė”. O gamintų pigias ir nelabai patvarias - klestėtų.

Taigi - svarbu tikslas, reikia rinktis vieną iš dviejų:
- ar darome/kuriame daiktus/produktus sau, kad naudotume?
- ar viską darome pardavimui

Automatizacija, rinkos globalizavimas ir kiti ekonominiai reiškiniai mus verčia viską daryti tik pardavimui. Todėl ir tenkinamės produktais, kurie iškart buvo gaminami pardavimui, t.y. “gamink pigiai, parduok pigiau nei konkurentas”.

Tai nėra regresas, tai - santvarkos esminės savybės.

Santvarka “šlubuoja” ne tik ūkinėje veikloje, prekių bei vertybių skirstyme ir t.t.
Medicina. Kuo daugiau sergame, tuo daugiau reikia gydytojų, tuo daugiau jie gauna pinigų. Ar galime tikėtis geros medicinos? ne. O štai Kinijoje, berods Konfucijaus laikais (čia galiu ir grybauti) kaimo gydytojas gaudavo atlyginimą (tipo abonento) iš visų sveikų kaimo žmonių. Susirgai - nemoki gydytojui. Kuo mažiau žmonių serga, tuo geriau gyvena gydytojas. O mes rezultate girdime apie rytų medicinos stebuklus ir maitiname gydymo sistemą savo negalavimais.

Tas pat su policija. Vienas policininkas pasakojo, kad didelių pastangų dėka pavyko sumažinti nusikalstamumo lygį viename rajono miestelyje. Ką Jūs galvojate - teko mažinti etatus. Taigi policijai reikia kriminalinių elementų ir t.t. , kitaip jie liks be darbo. O mes norime sumažinti nusikalstamumą, korupciją ir t.t.

Kas bus toliau?
Manau kad “progresas” bėgėsis toliau, o mes stengsimės nuo jo pabėgti. Gyvenimą vis labiau apraizgys įvairiausia įranga (juk jau dabar daug kas dirbti negali be kompiuterių, bendrauti be telefonų ir t.t.), vis “paprasčiau” susigaudyti kas tikra, o kas virtualu. Turiu sąvoką - virtualus draugas (!), finale visai susipainiosiu. Virtualių pasaulių vis daugėja, o mes vis labiau ilgimės paprastumo. Tai akivaizdu - pažvelkit į “kaimo” tipo maitinimo įstaigas - juk tai aiški nostalgija.
Ateity mūsų organai taps plastikiniais, elektroniniais, smegenys be priedų tiks nebent poilsiui. O mes pereisime į sekantį žmogaus raidos etapą. Tikiuosi, kad dar ne mes….

O regresą matome mes, ir tai neaišku - ar pasaulis regresuoja, ar mes “atsiliekame”.

Žaisti šaškėmis nebėra prasmės

Grupė kanadiečių (mokslininkų) pagaliau sukūrė programą, kuri negali pralaimėti nei vienos šaškių partijos. Tiesa, kompiuterio priešininkui yra garbingas variantas - lygiosios, tačiau jis turi žaisti idealiai. Kitaip turės pripažinti pralaimėjimą.
Beje, programa yra laimėjusi Pasaulio Šaškių Čempionatą 1994 metais, tačiau “ji nebuvo tobula ir kartais pralošdavo” (BBC news).
Algoritmo sukūrimui apie 50 kompiuteriu du dešimtmečius “krimto” įvairius žaidimo variantus. Mano supratimu, jie “pražaidė” visus įmanomus žaidimo variantus.
Taigi tapti geriausiu šaškių didmeistriu galimybės nebėra.