Biznis!

Į galvą šovė geniali verslo idėja – atsidarau VAISTINĘ! Šiame versle be manęs bus dar du tipai. Vienas jų žino KĄ DARYTI, kitas – ŽINO KAIP daryti vaistinės verslą….

Vienas šių tipų jau apsigyveno vaistinės sandėliuke.

Ir štai sėdžiu ant vaistų dėžės, ir galvoju sau elementariai – tai kiek gi ta nelaiminga vaistinė turi vaistų parduot, kad išlaikyti tris verslininkus (du tipus ir mane, ORGANIZATORIŲ) ir dar mokėti algą pardavėjai, kuri dar bus buhaltere, valytoja, įmonės veidu, atstove ryšiams su visuomene, marketingo direktore, sekretore, profsajungos pirmininke, atstove spaudai ir pan. ????

p.s. Kubiliaus su visais jo mokesčiais nesapnavau.

Negera mašina

Gan šviesus vasaros vakaras. Žvaigždės. Šalia krūmų stovi automobilis, ir aš ramiai šlapinuosi, stengdamasis tai daryti kažkur ties užpakaliniu ratu, nekliudant technikos stebuklo. Staiga iš už krūmo verksmingas balsas:
- ką ten darai ant mano mašinos????
Aš:
- taigi ne ant mašinos, žiūrėk.
Balsas:
- Kaip ne ant mašinos, kaip ne ant mašinos, viską mačiau!!
Aš:
- Ką gi…. Buvo mašina…., o dabar… -  tulikas ant ratų…… Tau bent namo vaikščiot nereikės….

+++

aš nežinojau, kad tokiu paprastu veiksmu galima  pakeisti automobilio kategoriją. Tačiau pagooglinęs suprantu, kad tai įmanoma :

p.s. šiandien naktį pabandysiu atsiprašyt :))))

Raketa

Studijavome mes katakombose. Kartą bėgu per lauką į kitą auditoriją, pakeliui padariau sysiu tarp rūbų rūbinėj. Po to linksmai laukais žingsniavom, tik… staiga atskrido tikra raketa. Mes, aišku, sugriuvom žemėn. O ji dar pasivartė, pasivartė ir iššovė – taip gerai lėkė, pro medžius kiaurai. Mes su Kaziu pašokom, abu laimingi (kad gyvi) susidaužėm ledo bokalais. Tada iškilmingai sakau „Už tai, kad pimpalo nenunešė!“. Su mumis buvo dar kažkokia rusų porelė, jiems mano „tostas“ patiko, į raketą dėmesio nekreipė.