Semantiniai daigai

Kaip žinia, internetas be paieškos - tai tarsi milijonai knygų, suverstų į krūvą, kitaip sakant - jokios naudos. Informacijos paieška, analizė bei interpretacija - tai funkcijos, kurių kokybė gali “apversti pasaulį“. Ir vienas tokių reiškinių - semantinis tinklas, apie kurį rašiau “Interneto ateitis - Semantinis tinklas“.

Šiandien yra ta linksma diena, kai sužinojau, kad nuo teorijos ir kol kas nepanaudojamų dalykų, Semantinis tinklas jau žengia pirmus žingsnius arčiau mūsų - vartotojų. Tai - Powerset projektas, kuris startavo šį pirmadienį, gegužės 12 d.

Tai projektas, nuo pat pirmų valandų sulaukęs didelio susidomėjimo ir diskusijų - ar jis konkuruos su google, kas pirmas jį “suvalgys“ ir t.t. Taigi - kas tai?

Nepasakant nieko, tai Powerset yra paieškos sistema, kuri “patogiau“ ieško informacijos wikipedijoje ir freebase duomenų bazėse.

Tačiau skirtumas yra - ši paieška ieško informacijos ne tik antraštėse ir pagal raktinius žodžius, tačiau taip pat pagal teksto kontekstą. Geriausiai tai iliustruoti pavyzdžiu. Wikipedijoje užklausus “Lithuania“ - viskas tvarkoje, NATO - taip pat gauname ko prašom. Bet į užklausą “Lithuania and NATO“ - nieko negauname. Power set užklausoje atsiranda papildomi loginės reikšmės “joined“ (įstojo) bei „reflected“ (išreiškė? atspindėjo?) - ir turime stojimo į NATO datą ir kitą informaciją . Ir įdomiausia, kad galima rašyti ne tik tikslias sąvokas, bet ir panašias, kaip pvz vietoj „Vytautas burned castles“ tinka ir „ Lithuanians destroyed (ar demolished) castles ir pan. Taigi - sistema naudojasi kontekstu ir kitais semantikos elementais.

Taip pat yra labai patogu ieškoti pačiame wikipedijos straipsnyje - dešinėje pusėje pateikiama nemažai loginių teiginių, pagal kuriuos paieška tampa daug greitesnė.

Kol kas šis projektas apima nors ir didžiules, bet tik dvi duomenų bazes - Wikipedia ir Freebase. Todėl negalima tikėtis, kad elementari užklausa duos daugiau ir tikslesnių atsakymų nei google. Tačiau įrašius “Lithuanians burned castles“ - google atsiliko :)) Taip pat su lietuvių kalba ne kas.

Taigi - semantiniai daigai jau kalasi, lauksim naujų :)

Dingt tai dingo, bet ar buvo?

Pasaulis yra virtualus. Gal būt ir aš, ir tu esi toks pat. Virtualu - tai “nerealu“, “pseudo“, tačiau atrodo kaip tikra. Kad tu, akiniuotas blogų skaitytojas, esi nerealus - tą aš žinau tikrai. Tu egzistuoji teoriškai, kartais palikdamas pėdsaką komentaro pavidalu.

O aš ar realus? Taip, egzistuoju Jūsų monitoriuje ar atmintyje. Mano realybė - tai pasaulis, kuris dingsta akimirksniu, tapdamas praeitimi. O ji … ji nėra tikra - tai vėlgi tik atsiminimai, šįkart mano galvoje. Jei nesutikau žmogaus, manęs nefilmavo apsaugos kameros ar dar kas nors - aš beveik neturiu jokio įrodymo, kad vakar vaikščiojau parke, kad “vakar“ buvo ir aš pats buvau. Atsukti vaizdo taip pat negaliu.

Nežinau kaip Jūs, o aš turiu atsiminimų iš ten, ką vadinu “seniai seniai, net nežinau kada ir kur“. Iš to laikotarpio pažįstamų nebeturiu ir viskas, kas buvo - saugoma tik atmintyje, kartais pojūčio, vaizdo, kvapo forma. Ar tai išvis egzistavo? O gal sapnavau? Štai pritrūks vitaminų, užmiršiu vakar dieną, ir nugarmės viskas, kas ten buvo, drauge su brangiais skaitytojais. Kur dingsta pasaulis, kurį pamiršau? Taip taip, kur dingo 2003.06.12???. Juk tikrai neatsimenu. Tos dienos nebėra, o gal ir nebuvo. “Manyčiau taip“ (Mikė Pukuotukas).

Išvada - aš esu tik akys, akiniai, Jūsų nepatikima atmintis ir mano paties atsiminimų dėžutė. Negana to, dėžutės - ne guminės, veikia šiukšliadėžės principas - norint įdėti, - reikia kažką išmesti.

Atsimename tai, ką galime atsiminti, mums gerėjant ir atsiminimai “gražėja“. Ir turime “pagrąžintą“ praeitį, kuria ir tikime. Kaip tada žinoti, kas iš tiesų buvo vakar, prieš metus? Kas iš tikrųjų vyksta dabar? Ar tai, kas liko, turi ką nors bendra su tuo, ko nebėra? Ar praeitis - tai mūsų “pageidavimų koncertas“? Manyčiau taip.

Ir aš toks, su virtualia nufiltruota ir pafotošopinta praeitimi - ne vienas. Tas pat vyksta su mūsų visų bendra ir nemokama istorija. Jos, tikrosios, net hipnoze neatkursi. Ji rašoma ir vėl perrašoma, naujienos po 2-jų minučių tampa interpretacijomis, paskalomis ir adaptacijomis “santa barbaros“ žiūrovams. Neburnoju, bet objektyvumo matyt ir būti negali - skirtingos akys ir mato skirtingai.

Tačiau spėju, kad praeities originalo nėra - jos atvaizdas toliau KINTA mūsų galvose. Net ją fiksuojant raštu, vaizdu ar garsu - vistiek kinta. Antrąkart skaitant - visada perskaitau kažką kito, nei pirmąkart. Antras atsiminimas - kitoks nei pirmasis. Gal todėl mėgstama drauge prisiminti gerus laikus - nes visi saugom skirtingas interpretacijas?

Kodėl taip yra - gal mes Praeitį keičiame savo supratimu apie ją? Kaip kad laivas keičia vandens paviršių laivagalyje… O kas, jei apie vakar negalvotume? Taip, vakar tada nebebūtų.

Mano šiandieninė versija - tikrojo “aš“ nėra, tėra virtuali atmintis. Ir - “čia ir dabar“. Gal teisūs budistai, Kastaneda, sakydami, kad pasaulį reikia “sustabdyti“, sustabdant mintis - tik tada jį suvoksime teisingai ir praeitį galėsime pamatyti, tiesiog ją atkurdami - be atminties?

Suvėliau čia labai. Gali būti, kad Jūs perskaitysite visai ne tai, ką parašiau. Galima paskaityti iš kito galo, arba kita akimi, tačiau nežinau ar padės. Beje, tarp eilučių nieko nerašiau, taigi ten nieko neturėtų būti. Geros nakties :)

Foto šaltinis

Programinė įranga smegenims

Šis sąrašas skirtas mano Draugui (Tu suprasi, kad tai tau).

1. Miloradas Pavičius - serbų rašytojas. Sakoma, kad tai geriausias pasakotojas nuo Homero laikų. Sutinku. Gaila nemačiau vertimo į lietuvių kalbą, skaitau rusiškai. Negliu išskirt nei vienos knygos - JOS VISOS TOBULOS. Ir visas sunku skaityti - per daug idėjų greitam skaitymui. Ir nėra su kuo palyginti - TOKIŲ DAUGIAU NĖRA (subjektyvu, tiesa?). Ir dar - taip rašyt galima tik ko nors parūkius, bet jis rūko pypkę… Kiekvienoje knygoje idėjų dar 10-čiai. Online paskaityti (rusiškai) galima čia.
2. Karlosas Kastaneda. Net nežinau ką pasakyti, nebent tai, kad reikia skaityti visas (10) jo knygų, - esmė prasideda nuo 5-osios.
3. Viktor Suvorov. Rusų žvalgybininkas, pabėgęs į Angliją ir gyvybę išsigelbėjęs, parašęs knygą “Akvarium”. Vėliau sekė analitinės knygos apie SSSR istoriją, jos veikėjus. “Akvariumas” ir “Denj M” - knygos, pakeitusios mano požiūrį į istoriją ir politiką. Jų dėka supratau, kad pasaulyje buvo žmonių, kurie tikrai norėjo jį pakeisti, kad visiems būtų gerai. Ir galėjo dėl to dirbti, dirbti 24/7/365. Bet to neužteko. Dėl to ir buvo sunaikinti, jų darbai sunaikinti, vardai apdrėbti, jie vadinami budeliais, sadistais, iškrypėliais. Online (rus.)
4. Marijo Pjuzo - “Krikštatėvis” - mėgstu tą pragmatišką požiūrį ir logiką.
5. Grehemas Greenas - “Tylusis Amerikietis”. Knyga apie nieką, apie būseną, laikinumą ir dabarties pojūtį. Online (rus)
6. E.Hemingvėjus - “Kam skambina varpai”. “Todėl neklausk kam skambina varpai, - jie skamba tau…” (matyt netiksli citata)
8. Rolf Jensen - “Dream Society” - kas laukia visuomenės? Puiki knyga. Po informacinės visuomenės ateis Svajotojų bendruomenė, kurios apraiškos matosi jau šiandien. Žaviuosi žmonių sugebėjimu numatyti ateitį. Beje, ją galima paskaityti online.
7. F.Kotleris, “Osnovy Marketinga” (rus.) - geriausias ir labiausiai įsiminęs vadovėlis. Gaila, kad gerų paskolintų knygų žmonės negrąžina.
8. E.M.Remarkas
9. Patrick Süskind -”Kvepalai”, Alesandras Bariko - “Šilkas” - tai neįprastos knygos.
10. F.Beigbederis - 14.95 eur.

Gerų knygų knygyne nerasi, internete neperskaitysi. Jos teisiog ateina, jas kažkas pasiūlo, jos pastebimos netyčia. Joms tiesiog ateina laikas.. Kuri bus sekanti, parodysianti pasaulį kitu kampu?

Dirbtina gyvybė jau sukurta. Žmogus - Sutvėrėjas? Taip.

Pagaliau įvyko tai, ko ir buvo galima tikėtis, tačiau vistiek ”Guardian” straipsnis pribloškė paprastumu - amerikiečiai sukūrė naują, sintetinę, dirbtinę, tačiau - gyvybę. Tai reiškia, kad Žemėje jau yra gyvybės forma, nesukurta gamtos. Naujiena ne visai naujiena - Craig Venter atradimo jau buvo laukiama.

Tiesa sakant, gal tai ir nėra labai didelis stebuklas po to, kai žmonės iššifravo žmogaus genetinį kodą, nustatė žmogaus mirtingumo priežastį ir įrodė, kad žmogus niekada netaps amžinu, bent jau su savo biologiniu kūnu - sąmonės perkėlimas  į mechanines laikmenas matyt taps faktu greitoje ateityje. Tačiau, stebuklas ar ne, bet kol kas dirbtinės gyvybės sukūrimas pelnytai gali vadintis didžiausiu 21 amžiaus atradimu. Kaip ir didžiausiu galvosūkiu ir galvaskausmiu teisės ir etikos žinovams :)

Pilnas straipsnis - čia, tiesa šiek tiek angliškas.